Triukšmas ir klausos praradimas: ar atpažįstate pirmuosius simptomus?

Triukšmas jau tapo kasdieniu mūsų gyvenimo palydovu. Ryte jis prasideda žadintuvo signalu ir miesto gatvių ūžesiu, dieną tampa fonu viešosiose erdvėse, o vakare persikelia į ausines, televizorių, koncertus ar kitus garsius susibūrimus.

Supantys garsai dažniausiai neatrodo grėsmingi, nes nėra staigūs ar skausmingi. Tačiau būtent ilgalaikė, nuolat besikaupianti garso apkrova yra viena dažniausių, bet labiausiai nuvertinamų klausos praradimo priežasčių.

Triukšmo sukeltas klausos praradimas dažniausiai yra lėtas ir beveik nepastebimas procesas. Kaip pastebi „Familia Optica“ ir „Familia Clinica“ specialistai, nuolatinis triukšmas yra viena dažniausių, bet dažnai neįvertinamų klausos praradimo priežasčių. Vidinėje ausyje esančios plaukuotosios ląstelės reaguoja į garsą ir perduoda signalus smegenims, tačiau jos neatsinaujina, todėl net ir nedidelė, bet ilgalaikė žala gali būti negrįžtama.

Kasdieniai triukšmo šaltiniai – ausinės, miesto eismas, garsūs renginiai ar darbo aplinka – dažnai neatrodo pavojingi. Vis dėlto būtent toks foninis triukšmas palaipsniui silpnina klausą. Dar pavojingesni yra staigūs, itin stiprūs garsai, galintys sukelti akustinę traumą.

Jei kasdien susiduriate su didesniu triukšmu, verta bent profilaktiškai atlikti klausos patikrą ir įvertinti klausos būklę.

Triukšmo poveikis klausai dažniausiai pasireiškia palaipsniui, todėl pirmieji simptomai ilgą laiką lieka nepastebėti. Anot „Familia Optica“ ir „Familia Clinica“ specialistų, žmonės dažniausiai į klausos pokyčius nekreipia dėmesio ir į specialistus kreipiasi tik tada, kai jie jau pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui.

Dažniausi požymiai:

• darosi sunkiau suprasti kalbą triukšmingoje aplinkoje;
• dažniau prašoma pakartoti;
• didinamas televizoriaus ar radijo garsas;
• atsiranda ūžesys, zvimbimas ar šnypštimas ausyse;
• juntamas ausų užgulimas.

Jei pasireiškia ūžesys, verta daugiau apie tai paskaityti šiame straipsnyje apie spengimą ausyse.

Smegenys ilgą laiką geba kompensuoti silpnėjančią klausą – padeda nuspėti žodžius pagal kontekstą ar „užpildo“ trūkstamą informaciją. Dėl to realus klausos pablogėjimas dažnai pastebimas tik tada, kai jis jau pažengęs.

Išvengti triukšmo sukeltos žalos yra lengviau nei ją vėliau spręsti. Todėl svarbiausia – sumažinti bendrą garsų apkrovą kasdien.

Net ir saugaus lygio garsas, jei jis veikia ilgą laiką, vargina klausos sistemą. Dėl to svarbu ne tik kontroliuoti garso stiprumą, bet ir planuoti tylos pertraukas.

Naudojant ausines, rekomenduojama palaikyti tokį garsą, kad vis dar girdėtumėte aplinką. O triukšmingose vietose – koncertuose, renginiuose ar dirbant su garsia technika – verta naudoti apsaugos priemones, tokias kaip ausų kištukai ar specialios apsauginės ausinės.

Triukšmo sukeltas klausos praradimas daro įtaką ne tik girdėjimui, bet ir kasdieniam gyvenimui. Jis gali mažinti produktyvumą, apsunkinti bendravimą ir turėti įtakos emocinei savijautai.

Žmogus, kuriam sunku girdėti, dažnai ima vengti triukšmingų vietų ar susibūrimų. Pokalbiai tampa varginantys, reikalaujantys didesnių pastangų, todėl ilgainiui gali atsirasti atsiribojimas.