Kai ima silpti klausa, dažnas pirmiausia tai sieja su nuolatiniu triukšmu ar natūraliais senėjimo procesais. Tačiau ne visada klausos pokyčiai iš tiesų prasideda ausyse. Klausos sutrikimai gali maskuoti rimtas sveikatos problemas ir neretai tampa vienu pirmųjų ženklų, kad organizme vyksta kur kas gilesni procesai.
„Familia Optica Clinica“ klausos specialistai įspėja – klausos pokyčiai dažnai būna susiję anaiptol ne su pačiomis ausimis. Tarp galimų priežasčių vis dažniau minimos ir lėtinės ligos, tokios kaip diabetas ar padidėjęs kraujospūdis.
Pastebėjus pirmuosius klausos pokyčius, verta nelaukti ir atlikti klausos patikrą.
Mokslininkai vis dažniau pabrėžia, kad klausos sutrikimai nėra vien ausų problema. Neretai už jų slypi lėtinės ar genetinės ligos, galinčios turėti tiek tiesioginį, tiek netiesioginį poveikį klausos funkcijai.
Ilgalaikį poveikį klausai gali turėti ir infekcinės ligos. Pavyzdžiui, meningitas yra viena dažniausių įgyto klausos pablogėjimo priežasčių, ypač jei liga persergama vaikystėje. Taip pat virusinės ar autoimuninės ligos gali pažeisti vidinės ausies struktūras ir sukelti staigius, kartais negrįžtamus klausos pokyčius.
Įtaką klausos sveikatai turi ir lėtinės sisteminės ligos. Diabetas gali sutrikdyti mikrocirkuliaciją ir pažeisti nervinius takus, atsakingus už garso perdavimą, o širdies ir kraujagyslių ligos bei arterinė hipertenzija gali sumažinti kraujo pritekėjimą į vidinę ausį, taip palaipsniui silpnindamos klausą.
Be šių veiksnių, klausą gali neigiamai veikti ir ausų uždegimai, ilgalaikis triukšmo poveikis, galvos traumos ar kai kurie vaistai, pavyzdžiui, tam tikri antibiotikai ar chemoterapijai skirti preparatai. Dažniausiai klausos sutrikimų priežastys būna ne viena, o kelios.
Specialistai pabrėžia, kad klausos sveikata turėtų būti vertinama kaip bendros organizmo būklės dalis.
Naujausi tyrimai rodo, kad klausos būklė glaudžiai susijusi su kraujotakos sistema. Vidinė ausis yra itin jautri deguonies ir maistinių medžiagų trūkumui, todėl net ir nedideli kraujotakos sutrikimai gali turėti ilgalaikį poveikį klausai.
Kraujo pritekėjimą į vidinę ausį gali sutrikdyti padidėjęs kraujospūdis, aterosklerozė ar kitos širdies ir kraujagyslių ligos. Praktikoje pastebima, kad žmonės, kuriems diagnozuota arterinė hipertenzija, neretai skundžiasi suprastėjusia klausa ar nuolatiniu ūžesiu ausyse.
„Šią sąsają dažnai matome ir praktikoje – pacientai į klausos pokyčius linkę numoti ranka, nors tai gali būti svarbus signalas apie bendrą sveikatos būklę“, – pastebi „Familia Optica Clinica“ klausos specialistai.
Mokslininkai taip pat pabrėžia, kad klausos silpnėjimas būdingas ne tik turintiems aukštą kraujospūdį, bet ir asmenims, kuriems nustatyti širdies ritmo sutrikimai. Kai kuriais atvejais būtent klausos pokyčiai ar ūžesys ausyse gali būti vieni pirmųjų signalų apie bendras kraujotakos problemas.
Nors diabetas dažnai suvokiamas kaip atskira liga, jis glaudžiai susijęs su kraujotakos sutrikimais ir gali turėti reikšmingą poveikį klausos funkcijai.
Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje pažeidžia ne tik nervines skaidulas, bet ir trikdo smulkiųjų kraujagyslių veiklą. Ilgainiui tai gali mažinti jų elastingumą ir didinti aterosklerozės riziką, o tai tiesiogiai veikia klausą.
Tyrimai rodo, kad diabetu sergantiems žmonėms klausos silpnėjimas nustatomas maždaug du kartus dažniau nei kitiems. Dažniausiai pirmiausia nukenčia aukštesni garso dažniai, o kartu dažniau pasireiškia ir ūžesys ausyse.
Klausos pokyčiai dažniausiai vyksta palaipsniui, todėl prie jų lengva priprasti. Vis dėlto yra aiškių požymių, rodančių, kad verta pasitikrinti klausą.
Į specialistus rekomenduojama kreiptis, jei:
Jei atpažįstate bent kelis iš šių simptomų, nereikėtų delsti. Ankstyva klausos patikra leidžia tiksliai įvertinti klausos būklę ir laiku parinkti tinkamiausią sprendimą.
Klausos sutrikimas dažnai suvokiamas kaip sunkumas girdėti garsus ar suprasti kalbą. Tačiau jis gali veikti tarsi migla, uždengianti kitus svarbius sveikatos signalus.
Didelės apimties tyrimai rodo, kad daugiau nei 80 proc. pacientų, kuriems nustatyti reikšmingi klausos pakitimai, taip pat turėjo pastebimų pažinimo sutrikimų. Tuo tarpu tarp gerai girdinčių asmenų tokių atvejų fiksuota gerokai mažiau.
Kai garsai pasiekia smegenis iškraipyti ar neaiškūs, jos nuolat deda papildomas pastangas juos „iššifruoti“. Ši nuolatinė apkrova gali mažinti gebėjimą atlikti kitus pažinimo uždavinius.
Klausos sutrikimai gali klaidinti ir kognityvinių testų rezultatus ar maskuoti kalbos sutrikimus. Ilgalaikiai tyrimai taip pat atskleidžia ryšį tarp klausos silpnėjimo ir didesnės demencijos rizikos.
Prisijunkite prie „Familia“ bendruomenės ir pirmieji sužinokite apie vykstančias akcijas bei gaukite išskirtinius pasiūlymus tik Jums!
