Diena dar neįpusėjo, o akys jau pavargusios – norisi jas pasitrinti, vaizdas tampa tarsi per miglą, tolumoje esantys objektai praranda ryškumą. Dažnai į šiuos pojūčius numojame ranka, tikėdamiesi, kad pailsėjus viskas praeis, tačiau jei situacija kartojasi kasdien, verta susimąstyti apie tikrąsias priežastis.
„Familia Optica“ optometrininkė Algita Vaičiulienė atkreipia dėmesį, kad regėjimo diskomfortą dažniausiai lemia ne patys ekranai, o mūsų įpročiai.
Didžiąją dienos dalį praleidžiame žiūrėdami į objektus iš arti – kompiuterio ekraną, telefoną, dokumentus, knygas ar net maistą savo lėkštėje. Akys visą laiką dirba vienu režimu – fokusuojasi į artimus objektus ir praktiškai neturi galimybės atsipalaiduoti.
Ilgainiui tai sukelia akių nuovargį, sausumą, peršėjimą ir neryškų matymą. Tai aiškus signalas, kad akys patiria nuolatinę įtampą ir nebesusitvarko su krūviu.
Ypač didelį krūvį sukuria maži ekranai. Kuo ekranas mažesnis, tuo arčiau jį laikome, todėl akims tenka dar didesnė apkrova. Dėl to svarbu laikytis paprastos taisyklės – atstumas iki ekrano turėtų būti panašus į ištiestos rankos ilgį.
Šie įpročiai veikia ne tik akis. Ilgai žiūrint į ekraną galva dažnai pakreipiama į priekį, o tai didina apkrovą kaklui ir stuburui. Taip ilgainiui diskomfortas tampa viso kūno problema.
Jei pastebite, kad akių nuovargis ar neryškus matymas kartojasi vis dažniau, verta nelaukti – ankstyvas regėjimo įvertinimas padeda išvengti rimtesnių problemų.
Suaugusieji, net ir turintys gerą regėjimą, neretai susiduria su vadinamąja pseudo trumparegyste. Tokiu atveju žiūrint į tolį ar vairuojant vaizdas tampa neryškus.
Ilgai žiūrint į ekraną iš arti, akies lęšiukas nuolat būna „darbo režime“ – jis pastorėja, kad galėtų fokusuoti artimus objektus. Žiūrint į tolį lęšiukas turėtų atsipalaiduoti, tačiau jei akys visą dieną dirba iš arti, šis persijungimas tampa sudėtingas.
Dėl to tolumoje esantys objektai atrodo neryškūs, o akims reikia papildomų pastangų prisitaikyti.
Papildomą diskomfortą sukelia akių sausumas. Išsausėjusi ragenos plėvelė lemia netolygų šviesos lūžimą, todėl vaizdas gali atrodyti išsiliejęs, o objektų kontūrai – neaiškūs. Tokiais atvejais svarbu pasirūpinti tinkamu akių drėkinimu – daugiau apie tai, kaip pasirinkti drėkinančius akių lašus, galite sužinoti šiame straipsnyje.
Vaikystėje akys dar formuojasi, todėl ilgalaikis darbas iš arti gali turėti ilgalaikių pasekmių.
Kai vaikas daug laiko praleidžia prie ekranų ar skaitydamas, akys nuolat dirba artimo matymo režimu. Ilgainiui akis prie to prisitaiko – akies obuolys gali pradėti ilgėti labiau nei reikia, o tai lemia trumparegystės vystymąsi.
Šis procesas vyksta palaipsniui, todėl pirmieji požymiai dažnai būna subtilūs: vaikas gali prisimerkti žiūrėdamas į tolį, sėstis arčiau televizoriaus ar skųstis pavargusiomis akimis.
Pastebėjus tokius požymius, svarbu laiku imtis veiksmų ir pasidomėti vaikų trumparegystės valdymo galimybėmis.
Svarbiausia – leisti akims reguliariai atsipalaiduoti. Net ir paprasti įpročiai gali padėti sumažinti įtampą.
Dienos metu verta bent kas pusvalandį atitraukti žvilgsnį nuo artimų objektų ir nukreipti jį į tolį. Vienas paprasčiausių būdų – atsistoti prie lango ir fokusuoti žvilgsnį į skirtingu atstumu esančius objektus.
Jei tokios galimybės nėra, galima atlikti paprastą pratimą – laikyti prieš save tušinuką, sufokusuoti žvilgsnį į jį, o tuomet pažvelgti į tolimesnį objektą.
Prisijunkite prie „Familia“ bendruomenės ir pirmieji sužinokite apie vykstančias akcijas bei gaukite išskirtinius pasiūlymus tik Jums!
