Gera klausa – tai ne tik gebėjimas išgirsti garsą. Kad suprastume kalbą, turime aiškiai atskirti skirtingus jos garsus.
Silpstant klausai, skirtingo dažnio garsai gali būti girdimi nevienodai. Todėl žmogus gali girdėti pašnekovo balsą, tačiau prasčiau atskirti kai kuriuos kalbos garsus. Žodžiai tampa ne tokie aiškūs, o neišgirstą jų dalį vis dažniau tenka suprasti iš viso sakinio.
Ypač tai išryškėja triukšmingoje aplinkoje. Restorane, šeimos šventėje ar darbo susitikime reikia ne tik girdėti pašnekovą, bet ir atskirti jo balsą nuo aplinkinių garsų. Kai klausa susilpnėjusi, tam gali prireikti daugiau susikaupimo ir pastangų.
Žmogus pradeda dažniau perklausti, stengiasi būti arčiau pašnekovo, atidžiau stebi jo veidą arba bando nuspėti neišgirstus žodžius iš konteksto. Dėl to ilgesni pokalbiai triukšmingoje aplinkoje gali pradėti varginti.