Žmogus kalba pakankamai garsiai, jo balsą girdite, tačiau dalies žodžių nepavyksta suprasti. Triukšmingoje aplinkoje pokalbį sekti dar sunkiau, o kartais atrodo, kad aplinkiniai tiesiog pradėjo kalbėti neaiškiai.
Tokie pokyčiai ne visada iš karto siejami su klausa – juk garsą girdime. Tačiau silpnėjanti klausa gali pasireikšti ne tik tuo, kad aplinka tampa tylesnė. Vienas iš požymių gali būti prastėjantis kalbos aiškumas.
„Familia Optica Clinica“ klausos specialistė Agnė Staputienė atkreipia dėmesį, kad klausos pokyčiai dažnai vystosi palaipsniui. Žmogus prie jų prisitaiko, todėl pirmuosius sunkumus gali ilgą laiką sieti su nuovargiu, aplinkos triukšmu ar neaiškia kitų žmonių kalba.
Gera klausa – tai ne tik gebėjimas išgirsti garsą. Kad suprastume kalbą, turime aiškiai atskirti skirtingus jos garsus.
Silpstant klausai, skirtingo dažnio garsai gali būti girdimi nevienodai. Todėl žmogus gali girdėti pašnekovo balsą, tačiau prasčiau atskirti kai kuriuos kalbos garsus. Žodžiai tampa ne tokie aiškūs, o neišgirstą jų dalį vis dažniau tenka suprasti iš viso sakinio.
Ypač tai išryškėja triukšmingoje aplinkoje. Restorane, šeimos šventėje ar darbo susitikime reikia ne tik girdėti pašnekovą, bet ir atskirti jo balsą nuo aplinkinių garsų. Kai klausa susilpnėjusi, tam gali prireikti daugiau susikaupimo ir pastangų.
Žmogus pradeda dažniau perklausti, stengiasi būti arčiau pašnekovo, atidžiau stebi jo veidą arba bando nuspėti neišgirstus žodžius iš konteksto. Dėl to ilgesni pokalbiai triukšmingoje aplinkoje gali pradėti varginti.
Pirmieji klausos pokyčiai nebūtinai būna akivaizdūs. Verta atkreipti dėmesį, jeigu:
Vienas toks atvejis nebūtinai reiškia klausos sutrikimą. Svarbiau pastebėti, ar šios situacijos kartojasi ir ar girdėti bei suprasti kalbą tapo sunkiau nei anksčiau.
Klausos pokyčius neretai pirmiau pastebi artimieji. Pats žmogus palaipsniui prisitaiko – pagarsina televizorių, atsisėda arčiau pašnekovo, neišgirstus žodžius supranta iš konteksto. Tokie įpročiai susiformuoja pamažu, todėl ilgainiui jų galima net nebepastebėti.
Jeigu vis dažniau pagaunate save prašant pakartoti, sunkiau suprantate kalbą triukšmingoje aplinkoje arba pokalbiams sekti reikia daugiau pastangų nei anksčiau, verta pasitikrinti klausą.
Klausos patikra leidžia objektyviai įvertinti, kaip girdimi skirtingo dažnio garsai ir ar yra klausos pokyčių. Tai nereiškia, kad nustačius suprastėjusią klausą būtinai reikės klausos aparato. Klausos pablogėjimo priežasčių gali būti įvairių, todėl pirmiausia svarbu išsiaiškinti, kas pasikeitė.
Pagal tyrimo rezultatus galima spręsti, ar reikalingas tolesnis ištyrimas, gydymas, klausos aparatas ar kitas sprendimas.
Prie palaipsniui silpstančios klausos galima priprasti. Todėl kartais atrodo, kad pasikeitė aplinka – žmonės pradėjo kalbėti neaiškiau, triukšmingose vietose pasidarė sunkiau susikalbėti, o televizorius kažkodėl vis per tylus.
Jeigu tokios situacijos kartojasi, verta ne spėlioti, o įvertinti klausą. Klausos patikra padeda nustatyti, ar ji iš tiesų pakitusi, ir prireikus pasirinkti tinkamus tolesnius veiksmus.
Prisijunkite prie „Familia“ bendruomenės ir pirmieji sužinokite apie vykstančias akcijas bei gaukite išskirtinius pasiūlymus tik Jums!
