Užsiregistruokite konsultacijai „Familia Optica Clinica“ centre, pasitikrinkite klausą ir išbandykite individualiai jums pritaikytus klausos aparatus.
Jei vis dažniau tenka perklausti, pavargstate klausydamiesi pokalbių, o artimieji užsimena, kad negirdite ar per garsiai klausotės televizoriaus, tai gali būti pirmieji silpnėjančios klausos požymiai. Specialistai pabrėžia, kad klausos sutrikimų nereikėtų ignoruoti – kuo ilgiau delsiama, tuo sudėtingesnė gali būti klausos reabilitacija.
Šiandien klausos aparatai jau seniai nebėra tik garsą stiprinantys prietaisai. Tai individualiai programuojamos technologijos, kurios padeda ne tik geriau girdėti, bet ir išsaugoti likusią klausą bei palaikyti aktyvų socialinį gyvenimą.

Pasak specialistų, ilgainiui negydomas klausos sutrikimas gali paveikti ne tik bendravimą, bet ir smegenų veiklą. Kai klausos nervas negauna pakankamos garsinės stimuliacijos, silpnėja jo funkcija, o smegenims tampa vis sunkiau apdoroti garsinę informaciją.
Uždelstas klausos sutrikimų gydymas siejamas su didesne pažintinių funkcijų silpnėjimo, demencijos bei Alzheimerio ligos rizika. Taip pat dažnai atsiranda socialinė izoliacija – žmogus vengia pokalbių, susibūrimų, tampa mažiau aktyvus, dažniau susiduria su prastesne emocine savijauta ar net depresija.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad dažnai pacientai kreipiasi jau tuomet, kai klausos nervas būna gerokai nusilpęs, tobėl net tinkamai pritaikyti klausos aparatai nebeužtikrina tokio gero rezultato, kokį būtų galima pasiekti kreipiantis anksčiau.

Klausos sutrikimai dažniausiai progresuoja pamažu, todėl žmogus ilgą laiką gali jų nepastebėti. Dažniausi požymiai:
dažnas perklausimas;
sunkiau suprantama kalba triukšmingoje aplinkoje;
nuovargis po ilgesnių pokalbių;
garsinamas televizorius ar telefonas;
jausmas, kad aplinkiniai kalba neaiškiai.
Pasak specialistų, ypač svarbu reguliariai tikrintis klausą vyresniame amžiuje, taip pat žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ar vartojantiems tam tikrus vaistus. Kai kurie medikamentai gali veikti ototoksiškai – pažeisti klausos nervą ir silpninti klausą.
Klausos sutrikimai dažniau pasitaiko sergant cukriniu diabetu, kraujagyslių ligomis, inkstų funkcijos nepakankamumu.
Pirmasis žingsnis dažniausiai yra klausos tyrimas – audiograma, kurios metu nustatoma, kokių garsų žmogus nebegirdi. Pagal gautus rezultatus klausos aparatas programuojamas individualiai konkrečiam žmogui.
Specialistai pabrėžia, kad modernūs klausos aparatai stiprina tik tuos garsus, kurių žmogus natūraliai nebegirdi, todėl likusi klausa nėra papildomai apkraunama ar žalojama. Tai esminis skirtumas nuo senesnės kartos aparatų, kurie tiesiog garsindavo viską vienodai.
Be įprastos audiogramos, šiandien vis daugiau dėmesio skiriama žmogaus kasdieniams poreikiams, siekiant išsiaiškinti, kokioje aplinkoje dažniausiai būnama. Būtent gyvenimo būdas dažnai lemia, kokio tipo ir technologinio lygio klausos aparatas bus tinkamiausias.
Šiuolaikiniai klausos aparatai skirstomi į užausinius, įausinius ir individualiai gaminamus modelius.
Specialistai pabrėžia, kad skirtingi gamintojai pasižymi ir skirtingu garso pojūčiu – vieniems garsas atrodo švelnesnis ir natūralesnis, kitiems svarbesnis ryškesnis kalbos išskyrimas triukšmingoje aplinkoje.
Todėl labai svarbus tampa bandymo etapas – pacientas aparatą gali išbandyti savo kasdienėje aplinkoje: namuose, darbe, susibūrimuose ar kitose viešose vietose. Tik taip galima realiai įvertinti, kuris variantas patogiausias ir geriausiai atitinka individualius poreikius.
Naujausios technologijos leidžia klausos aparatus prijungti prie išmaniųjų telefonų per „Bluetooth“ ryšį. Tokiu būdu aparatai gali veikti kaip belaidės ausinės: per juos galima kalbėti telefonu, klausytis muzikos, žiūrėti filmus ar girdėti tinklalaides. Kai kurie modeliai taip pat leidžia reguliuoti garsą specialia programėle telefone.
Be to, modernūs aparatai geba automatiškai atskirti kalbą nuo triukšmo:
slopina foninius garsus;
išryškina pašnekovo balsą;
prisitaiko prie skirtingų aplinkų.

Asmenys, kuriems nustatytas vidutinis ar sunkus klausos sutrikimas, gali pretenduoti į valstybės kompensaciją klausos aparatams įsigyti. Dėl tikslių sąlygų rekomenduojama kreiptis į gydytoją otorinolaringologą arba klausos specialistą.
Specialistai primena – klausos aparatas šiandien nėra tik garsą stiprinantis prietaisas. Tai priemonė, padedanti išlikti aktyviam, savarankiškam ir išsaugoti gyvenimo kokybę kuo ilgiau.