Jei pastebėjote, kad vis dažniau tenka perklausti ar sunkiau suprasti kalbą, verta pasitikrinti klausą. „Familia Optica Clinica“ specialistai įvertins jūsų girdėjimą ir padės parinkti tinkamiausią sprendimą.
Ko gero, kas antras pasaulio žmogus, sulaukęs 75 metų, susiduria su klausos sutrikimais. Tačiau šiandien egzistuoja itin maži, praktiškai nepastebimi klausos aparatai, leidžiantys žmogui ne tik geriau girdėti aplinkos garsus, bet ir visavertiškai bendrauti bei išlikti aktyviam socialiniame gyvenime.
Apie klausos sutrikimus, pirmuosius jų požymius bei šiuolaikinius klausos sprendimus pasakoja „Familia Optica Clinica“ klausos specialistė Skaistė Dumskytė.

Pasak specialistės, daugelis žmonių vengia pripažinti turintys sveikatos problemų, nes tai sieja su silpnumu ar senėjimu.
„Klausos sutrikimai vis dar dažnai siejami su senatve, tačiau tai nėra tik vyresnio amžiaus žmonių problema“, – teigia S. Dumskytė. Anot jos, žmonės dažnai ilgą laiką nepastebi arba ignoruoja klausos sutrikimus, o pirmuosius požymius dažniausiai pastebi artimieji.
„Artimieji dažnai pirmieji pamato, kad žmogus pradeda prasčiau girdėti, garsina televizorių ar sunkiau supranta pašnekovus. Labai svarbu į tai atkreipti dėmesį ir nedelsti“, – sako specialistė.
S. Dumskytė pabrėžia, kad per vėlai pradėjus naudoti klausos aparatus, pagalba gali būti gerokai sudėtingesnė.
„Klausos aparatai padeda girdėti garsus, tačiau jeigu ilgą laiką klausos sutrikimas buvo ignoruojamas, gali sutrikti kalbos suvokimas. Pacientai dažnai sako: „Girdžiu garsus, bet nesuprantu žodžių“, – pasakoja ji.
„Jeigu žmogus per ilgai delsia, smegenys praranda gebėjimą tinkamai apdoroti kalbą. Tokiu atveju net ir pritaikius klausos aparatą pagalba gali būti ribota“, – aiškina S. Dumskytė.
Anot specialistės, pirmieji simptomai dažnai būna labai paprasti ir kasdieniai. Vienas dažniausių požymių – sunkumas suprasti pašnekovą triukšmingoje aplinkoje. Žmogui gali atrodyti, kad aplinkiniai kalba neaiškiai ar „murma“.
Taip pat dažnai pasitaikantys požymiai:
garsinamas televizorius ar radijas;
tenka dažnai perklausti;
pokalbiams reikia daugiau susikaupimo;
žmogus greičiau pavargsta bendraudamas.
S. Dumskytė pabrėžia, kad šiuolaikiniai klausos aparatai gerokai skiriasi nuo anksčiau vyravusio įsivaizdavimo.
„Jie yra labai estetiški, mažai matomi, prisitaikantys prie aplinkos ir padedantys slopinti foninį triukšmą bei išryškinti kalbą“, – pasakoja specialistė.
Šiandien klausos aparatai taip pat turi daug išmaniųjų funkcijų. Jie gali būti pakraunami, jungtis prie telefono ar televizoriaus, leisti klausytis muzikos ar veikti kaip belaidės ausinės. „Šiuolaikiniai klausos aparatai padeda ne tik geriau girdėti, bet ir ženkliai pagerina gyvenimo kokybę“, – teigia S. Dumskytė.

Specialistė pabrėžia, kad kuo anksčiau žmogus kreipiasi pagalbos, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis.
„Klausos sutrikimų nereikėtų ignoruoti ar laikyti natūralia senėjimo dalimi. Laiku pritaikyti klausos aparatai gali padėti išsaugoti ne tik geresnį girdėjimą, bet ir visavertį bendravimą bei gyvenimo kokybę“, – primena „Familia Optica Clinica“ klausos specialistė Skaistė Dumskytė.