Šiuolaikiniai klausos aparatai padeda išlaikyti aktyvų socialinį gyvenimą ir kokybiškesnę kasdienybę. Neatidėliokite vizito – užsiregistruokite klausos patikrinimui „Familia Optica Clinica“ centre.
Klausa turi didelę įtaką mūsų gyvenimo kokybei, todėl jai silpnėjant keičiasi ne tik girdėjimas, bet ir visa kasdienybė. Žmogus pradeda girdėti garsą, tačiau tampa sunkiau suprasti žodžius, pokalbiai reikalauja vis daugiau pastangų, atsiranda nuolatinė įtampa ir nuovargis.
Specialistai pabrėžia, kad klausos sutrikimų nereikėtų ignoruoti, nes kuo ilgiau delsiama, tuo sudėtingesnė tampa klausos reabilitacija. Pasak jų, klausos nervui būtina nuolatinė garsinė stimuliacija – jei smegenys ilgą laiką negauna pakankamai garsinės informacijos, silpnėja gebėjimas apdoroti garsus ir suprasti kalbą.
„Klausos nervas, paprastai tariant, tinginiauja. Jeigu negauname garsinės stimuliacijos ir nestimuliuojame smegenų žievės, ši funkcija pradeda silpti“, – aiškina specialistai.

Pasak klausos specialistų, vienas dažniausių pacientų nusiskundimų – ne pats negirdėjimas, o sunkumas suprasti kalbą, ypač triukšmingoje aplinkoje.
Žmonės dažnai pastebi, kad:
susibūrimuose tampa sunku sekti pokalbius;
atrodo, jog aplinkiniai pradėjo kalbėti neaiškiai;
reikia nuolat perklausti;
po pokalbių jaučiamas didelis nuovargis;
vis garsinamas televizorius ar telefonas.
Specialistai aiškina, kad ilgainiui smegenims tampa vis sunkiau atskirti žodžius ir jų prasmę. Vėlesnėse stadijose žmonės pradeda remtis lūpų skaitymu ar papildomomis pastangomis bandydami suprasti pašnekovą.
Klausos silpnėjimas dažnai paveikia ne tik girdėjimą, bet ir socialinį gyvenimą. Žmogus pradeda vengti susitikimų, pokalbių ar didesnių žmonių susibūrimų, nes bendravimas tampa varginantis.
Dėl to ilgainiui gali atsirasti socialinė izoliacija, dirglumas, nuotaikos pablogėjimas, depresijos simptomai, pažintinių funkcijų silpnėjimas.
Pasak specialistų, moksliniai tyrimai rodo ryšį tarp negydomų klausos sutrikimų ir didesnės kognityvinių sutrikimų bei demencijos rizikos.
Anksčiau nuo pirmųjų simptomų iki apsilankymo pas specialistą praeidavo net septyneri metai. Nors šiandien žmonės į klausos pokyčius reaguoja greičiau, delsimas vis dar išlieka dažna problema.
Specialistai pabrėžia, kad nuo maždaug 50 metų klausos pokyčiai tampa vis dažnesni, o vyresniame amžiuje klausos nervo silpnėjimas nustatomas itin dažnai. Todėl profilaktiškai tikrintis klausą rekomenduojama reguliariai, net jei ryškių simptomų dar nejaučiama.
Didelė dalis žmonių vis dar bijo klausos aparatų, tačiau šiandieninės technologijos gerokai pažengusios. Modernūs klausos aparatai yra maži, estetiški ir dažnai praktiškai nepastebimi aplinkiniams.
Tačiau specialistai pabrėžia, kad svarbiausia – ne aparato dydis, o kokybiškas girdėjimas ir tinkamas pritaikymas.
Šiuolaikiniai klausos aparatai:
automatiškai atpažįsta aplinką;
sumažina foninį triukšmą;
išryškina kalbą;
prisitaiko prie skirtingų situacijų;
gali būti sujungti su telefonu;
leidžia klausytis muzikos ar kalbėti telefonu kaip per ausines.
Dirbtinis intelektas šiandien taip pat naudojamas klausos aparatuose – ia padeda tiksliau atskirti kalbą nuo aplinkinio triukšmo ir pagerinti girdėjimo komfortą.

Specialistai primena, kad klausos aparatas nėra paprastas garso stiprintuvas. Jis turi būti tiksliai pritaikytas pagal žmogaus audiogramą, klausos lygį ir individualius poreikius. Netinkamai parinktas aparatas gali ne tik nesuteikti norimo rezultato, bet ir sukelti papildomą diskomfortą.
„Klausos aparatas – ne batai. Negalima naudoti kito žmogaus aparato, nes ia turi būti suprogramuotas būtent jūsų klausai“, – pabrėžia specialistai.
Prieš priimant sprendimą dėl klausos aparato, pacientai gali juos išbandyti realiomis sąlygomis – namuose, darbe ar kitose įprastose situacijose.
Klausos specialistai pritaiko bei suprogramuoja skirtingų gamintojų aparatus, o žmogus gali įvertinti, kuris garsas jam priimtinesnis ir komfortiškesnis. Pasak specialistų, vieniems žmonėms labiau patinka švelnesnis, natūralesnis garsas, kiti renkasi ryškesnį ir intensyvesnį girdėjimą. Todėl individualus bandymas yra itin svarbi klausos reabilitacijos dalis.