Klausos problemos jaunėja: kaip išsaugoti klausą?

Vis dažniau pastebima, kad klausos sutrikimai paliečia ne tik vyresnio, bet ir vis jaunesnio amžiaus žmones. Ilgos valandos triukšmingoje aplinkoje, nuolatinis ausinių naudojimas, didelis gyvenimo tempas bei kasdienis stresas gali turėti įtakos mūsų klausos sveikatai ir gyvenimo kokybei.

Apie tai, kaip atpažinti pirmuosius klausos sutrikimo požymius, kada verta kreiptis pagalbos ir kokios prevencinės priemonės gali padėti išsaugoti gerą klausą, pasakoja „Familia Optica Clinica“ klausos specialistė Erika Busygina.

Kaip suprasti, kad mūsų artimųjų rate jau atsirado klausos problemų, kurias reikėtų spręsti? Dažniausiai pastebime, kad žmogus pradeda garsiau žiūrėti televizorių ar klausytis radijo – tokiu garsu, kuris aplinkiniams tampa nemalonus. Taip pat žmogus pradeda dažniau perklausti, ką sakėte.

Yra ir labai subtilus, tačiau svarbus požymis – kai pradedama girdėti ne tai, ką iš tiesų sakote.

„Pavyzdžiui, vietoje frazės „Kur padėjai mano batus?“ žmogus išgirsta „Kur padėjai mano ratus?“. Tai gali būti vienas pirmųjų klausos sutrikimo signalų“, – sako specialistė.

Erika Busygina labai rekomenduoja pasitikrinti klausą ne tik tada, kai tampa sunku girdėti bendrą garsą, bet ir kai darosi sunkiau suprasti pačią kalbą. Dažnai žmogus delsia kreiptis pagalbos, nes jam atrodo, kad dar girdi pakankamai gerai. Tačiau kai atsiranda ryškesni kalbos suvokimo sutrikimai, pagalba tampa daug sudėtingesnė. Todėl kuo anksčiau žmogus pradeda spręsti problemą, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis.

Klausos silpnėjimą galima pristabdyti taikant paprastas kasdienes prevencines priemones:

• Tylos pauzės: Paprasčiausia priemonė – leisti ausims pailsėti tylioje aplinkoje. Jei ilgesnį laiką praleidote triukšmingoje vietoje, rekomenduojama bent 15–30 minučių pabūti tyloje.

• Ausų kištukai: Galima naudoti individualiai gaminamus ausų kištukus, kurie efektyviai apsaugo ausis nuo triukšmo ir sumažina aplinkos garso lygį.

• Ausinių taisyklė „60/60“: Jauni žmonės dažnai muzikos klausosi per garsiai, per ilgai ir per dažnai. Rekomenduojama muzikos klausytis ne ilgiau kaip 60 minučių per dieną ir ne didesniu nei 60 % garsumu.

Lietuvoje klausos aparatai gali būti kompensuojami Valstybinės ligonių kasos. Gydytojas otorinolaringologas, nustatęs klausos sutrikimą, išrašo kompensavimo pažymą, su kuria pacientas gali kreiptis į klausos reabilitacijos centrus, pavyzdžiui, „Familia Optica Clinica“, ir įsigyti klausos aparatus su pilna arba daline kompensacija.