Regėjimo pokyčiai dažniausiai vyksta palaipsniui, todėl svarbiausia nelaukti, kol jie pradės trukdyti kasdieniam gyvenimui.
Rinkitės akinius
Regos sutrikimai: simptomai, kurių dažnai nepastebime
Ar pastebėjote, kad vis dažniau prisimerkiate skaitydami? O gal vakare akys pavargsta taip, kad tekstas pradeda „plaukti“?
Dauguma regos sutrikimų neprasideda staiga – jie atsiranda pamažu, todėl prie jų tiesiog priprantama. Dėl to pirmieji signalai dažnai ignoruojami, tikintis, kad tai laikina.
Regėjimo pokyčiai dažniausiai vyksta palaipsniui
Regos pablogėjimas dažniausiai vyksta palaipsniui – taip, kad kasdienybėje pokytis beveik nejaučiamas.
Žmogus prie to prisitaiko:
- pasididina tekstą telefone;
- atsisėda arčiau ekrano,
- įsijungia ryškesnę šviesą.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip smulkmenos, tačiau iš tiesų tai pirmieji signalai, kad regėjimas jau keičiasi.
Tokie pokyčiai dažniausiai susiję su natūraliu amžėjimu, regos aštrumo pokyčiais ar tinklainės bei regos nervo pakitimais. Kaip pabrėžia optometrininkė Algita Vaičiulienė, žmogus dažnai prisitaiko prie suprastėjusio matymo ir dėl to delsia kreiptis pagalbos.
Kada sunerimti?
Ne visi simptomai yra ryškūs, tačiau kai kurie pasikartojantys pojūčiai neturėtų būti ignoruojami.
Jei akys dažnai sausėja, peršti ar ašaroja, vaizdas tampa neryškus ar „plaukiojantis“, tenka dažniau prisimerkti, tai gali būti pirmieji regėjimo pokyčių signalai. Taip pat svarbūs požymiai yra galvos skausmai, akių nuovargis ar pradėjęs dvejintis vaizdas.
Tokie pojūčiai dažnai priskiriami nuovargiui, tačiau ilgainiui jie gali stiprėti ir pradėti trukdyti kasdienėms veikloms – darbui, vairavimui ar skaitymui.
Ypač svarbu nedelsti, jei regėjimas pasikeičia staiga, atsiranda stiprus skausmas, mirgėjimas ar regos lauko pokyčiai. Tokie simptomai gali signalizuoti apie rimtesnius sutrikimus, todėl tokiais atvejais reikėtų kuo greičiau kreiptis į specialistus.
Kodėl regėjimo pokyčius lengva ignoruoti?
Regėjimas retai pablogėja per vieną dieną. Dažniausiai tai lėtas procesas, prie kurio žmogus tiesiog prisitaiko.
Vietoje sprendimo ieškojimo keičiasi įpročiai – atitolinamas tekstas, vengiama smulkių detalių, pasirenkamos paprastesnės užduotys. Toks prisitaikymas sukuria iliuziją, kad situacija kontroliuojama, nors iš tikrųjų regėjimas tik toliau silpnėja.
Dalis šių pokyčių susiję su amžiumi. Maždaug nuo 35–40 metų akies lęšiukas palaipsniui praranda gebėjimą prisitaikyti prie skirtingų atstumų, todėl tampa sunkiau matyti iš arti, akys greičiau pavargsta, o skaitymas reikalauja daugiau pastangų.
Tai natūralu, tačiau ignoruoti tokių pokyčių nereikėtų, dažniausiai juos galima paprastai suvaldyti parinkus tinkamą regos korekciją.
Kaip suprasti, ar vaikas mato gerai?
Regos pokyčiai aktualūs ne tik suaugusiesiems – vaikams juos pastebėti dar sudėtingiau.
Vaikas retai pasakys, kad mato prasčiau, todėl svarbu stebėti jo elgesį. Jei jis prieina labai arti ekrano, renkasi tik didelius paveikslėlius, vengia smulkių detalių ar greitai pavargsta atliekant vizualines užduotis, tai gali būti ženklas, kad vaikas mato prasčiau.
Kaip atkreipia dėmesį Algita Vaičiulienė, tokie požymiai padeda įtarti problemą, tačiau tiksliai ją įvertinti galima tik atlikus profesionalią regos patikrą.
Regėjimą svarbu tikrinti reguliariai
Kadangi dauguma regos sutrikimų vystosi palaipsniui, jie ilgą laiką gali likti nepastebėti.
Regos patikra leidžia laiku pastebėti pokyčius ir išvengti didesnių problemų ateityje. Tai ypač aktualu nešiojantiems akinius ar kontaktinius lęšius, vyresniems nei 35–40 metų bei tiems, kurių šeimoje yra buvę regos sutrikimų.
Net ir po lazerinės korekcijos regėjimą reikia stebėti, nes procedūra pagerina matymą, tačiau nepanaikina visų su akies būkle susijusių rizikų.
Kiti straipsniai
Prisijunkite prie „Familia“ bendruomenės
Prisijunkite prie „Familia“ bendruomenės ir pirmieji sužinokite apie vykstančias akcijas bei gaukite išskirtinius pasiūlymus tik Jums!
Mūsų komanda yra pasiruošusi padėti. Turite klausimų?
Mokėjimo būdai
Pristatymo būdai
Copyright © Familia, visos teisės saugomos.