Ką žinoti, kai šaltis tampa „nedraugas“?

Šalčio dilgėlinė diagnozuojama įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai nustatoma jauniems ir vidutinio amžiaus pacientams. Moterims – du kartus dažniau nei vyrams.

Jautrumas šalčiui gali pasireikšti ne tik lokaliai, bet ir sisteminėmis reakcijomis, tokiomis, kaip kraujospūdžio kritimas, sąmonės netekimas (anafilaksija). Tokios reakcijos dažniau pasitaiko, jei didelis kūno plotas kontaktuoja su šalčiu, pavyzdžiui, maudantis vandens telkiniuose. Pacientai, kuriems yra buvusi gerklų edema (pavyzdžiui, geriant šaltus gėrimus ar valgant šaltą maistą) turi ypač didelę riziką patirti anafilaksinę reakciją maudydamiesi šaltame vandenyje.

Jei įtariate, kad sergate šalčio dilgėline ir dar nespėjote pasikonsultuoti su gydytoju, rekomenduojama: vengti valgyti šaltą maistą, gerti šaltus gėrimus, užsiimti vandens ar žiemos sportu, būti atsargiems vietose, kur aplinkos temperatūra nedidelė (sandėliuose, rūsiuose, ledo arenose, patalpose, kur aktyviai naudojami oro kondicionieriai ar gausu šaldiklių, kurie gali būti atviri), keliaujant į kalnus, urvus, kalnų upes ir ežerus.

Diagnozuoti, supažindinti su šia liga ir parinkti tinkamiausią gydymą gali alergologas ir klinikinis imunologas, todėl jei įtariate, kad šaltis jums “nedraugas“ – pasikonsultuokite.