Klausa – tai ne vien gebėjimas girdėti garsus. Ji svarbi ne tik girdėjimui, bet ir bendravimui bei pilnaverčiam dalyvavimui kasdieniame gyvenime. Su amžiumi klausos pokyčiai dažniausiai vyksta palaipsniui, todėl žmogus ilgą laiką gali net nesuprasti, kodėl pokalbiai tampa varginantys, o triukšmingoje aplinkoje sunkiau susigaudyti.
Negydomi klausos sutrikimai gali lemti socialinį atsitraukimą ir mažėjančią gyvenimo kokybę. Dėl šios priežasties svarbu suprasti, kaip klausa keičiasi su amžiumi ir kodėl ja pasirūpinti laiku yra itin svarbu.
Klausos prastėjimą gali lemti keli veiksniai. Vienas pagrindinių – natūralūs, su amžiumi susiję ausies struktūrų pokyčiai. Vidinėje ausyje esančios sensorinės ląstelės su laiku nyksta ir nebeatsistato, todėl mažėja jautrumas garsams, ypač aukšto dažnio.
Klausos būklei įtakos gali turėti:
Taip pat svarbų vaidmenį atlieka gyvenimo būdas – ilgalaikis triukšmo poveikis, tam tikri medikamentai, bendros sveikatos būklės, tokios kaip padidėjęs kraujospūdis ar diabetas. Kai kuriais atvejais reikšmės turi genetinis polinkis.
Klausos pokyčiai yra natūrali organizmo senėjimo dalis. Jie gali prasidėti gana anksti ir dažniausiai progresuoja palaipsniui. Būtent dėl šios lėtos eigos pakitimai neretai ilgą laiką lieka nepastebėti.
Tyrimai rodo, kad klausos silpnėjimas yra viena dažniausių sensorinių senėjimo apraiškų. Dažniausiai pirmieji požymiai pasireiškia kasdienėse situacijose – tampa sunkiau suprasti kalbą triukšmingoje aplinkoje, dažniau prašoma pakartoti informaciją, palaipsniui didinamas televizoriaus ar radijo garsas.
Klausos pokyčiai ne visada reiškia, kad garsai tampa tylesni. Dažnai pirmiausia nukenčia kalbos aiškumas. Žmogus gali girdėti balsą, tačiau suprasti žodžius tampa sudėtingiau, ypač triukšmingoje aplinkoje.
Tai susiję su aukšto dažnio garsų suvokimo silpnėjimu. Šie garsai yra itin svarbūs kalbos detalėms atskirti, todėl kalba gali atrodyti tarsi „susiliejusi“. Prie to prisideda ir su amžiumi kintantis smegenų gebėjimas apdoroti garsinę informaciją bei atsirinkti kalbą iš foninio triukšmo.
Negydomas klausos sutrikimas siejamas su didesne kognityvinių funkcijų silpnėjimo rizika.
Kadangi klausos silpnėjimas progresuoja pamažu, žmogus prie pokyčių prisitaiko. Ilgą laiką smegenys geba kompensuoti silpstančią klausą – didinamas garso lygis, vengiama sudėtingesnių klausymo situacijų, nuspėjami žodžiai pagal kontekstą.
Dėl to tikrasis sutrikimo mastas neretai suvokiamas vėliau. Dažnai pirmuosius signalus pastebi artimieji ar kolegos.
Ankstyva klausos patikra leidžia laiku įvertinti klausos būklę ir prireikus imtis tinkamų sprendimų. Ilgą laiką negirdint tam tikrų garsų, silpnėja ir smegenų gebėjimas juos atpažinti bei apdoroti.
Klausos aparatai ne tik sustiprina garsą – jie padeda palaikyti aktyvų garsinės informacijos suvokimą.
Registruokitės klausos patikrai „Familia Optica“ regos ir klausos centruose arba „Familia Clinica“ klinikose.
Prisijunkite prie „Familia“ bendruomenės ir pirmieji sužinokite apie vykstančias akcijas bei gaukite išskirtinius pasiūlymus tik Jums!
